Atsakymas B.Vėsaitei: nereikia gąsdinti žmonių!

Posted by simas on May 4th, 2011

Nekelkite panikos, p. daktare, socialdemokrate, Seimo ekonomikos komitete besidarbuojanti! Vargu, ar dėl Lietuvos ekonomikos susitraukimo ir smukusių skolinimosi reitingų kalta politinė panika ir šios Vyriausybės sprendimai, priimti prieš dvejus metus. Skolinimosi reitingas iš viso yra labai subjektyvus dalykas, kurį nustato kažin kokios tarptautinės organizacijos, atstovaujančios kažin kieno (tikrai ne Lietuvos) interesams.
Beje, didžiausią grėsmę Lietuvos skolinimosi reitingams kelia biudžeto deficitas. Pensijų mažinimas, kaip ir kiti „karpymai“, kurie buvo neišvengiami, yra labai efektyvus veiksmas, siekant dar labiau nedidinti biudžeto deficito.
Pasakymą, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė įeis į Lietuvos ir Europos folklorą, kaip vienintelė Vyriausybė, drįsusi nacionalizuoti pensijas ir šią veiklą tęsusi 2010 m., reikėtų vadinti komplimentu, o ne kritika, nes tikrai reikėjo daug ryžto, kad išdrįstum taisyti dabar opozicijoje esančiųjų praeityje padarytas klaidas.

Beje, sumažintas pensijas grąžins. Galima teigti, kad grąžins tas pensijas todėl, kad galės, nes mums nereikės grąžinti skolos Europos Centriniam Bankui (ECB) ir vykdyti jų nurodymų, kaip valdyti savo šalį, kadangi iš ECB Lietuvai neteko skolintis. Vyriausybė išsaugojo šaliai daugiau laisvės, pasilikdama atsakomybę sau ir neprisiimdama atsakomybės vykdyti svetimos organizacijos nurodymų. Latviams ne taip pasisekė – ir pensijas sumažino, ir iš ECB teko pasiskolinti, tuo pačiu įsipareigojant paklusti ECB nurodymams dėl valstybės valdymo.
Anot Tarptautinės reitingų agentūros Moody’s, Lietuvos ekonomika po staigaus kritimo stabilizavosi greičiau nei anksčiau manyta, ir greičiausiai tarp visų Baltijos valstybių. Ta pati agentūra taip pat teigia, kad po staigaus ekonomikos nuosmukio, kuris prasidėjo 2008 metų viduryje, Lietuvoje recesijos pabaiga buvo fiksuojama jau 2009 metų III ketvirtį (po B. Vėsaitės minėtų dabartinės Vyriausybės sprendimų). Pasak Moody‘s, ūkio atsigavimas turės teigiamos įtakos valstybės finansams, nes prisidės prie mažesnio biudžeto deficito bei sulėtins skolos augimą. Ir tai, galų gale, tėra skolinimosi reitingas, o ne ekonomikos rodiklis.
Lietuva yra viena iš kelių ES šalių, kurioje nebuvo poreikio papildomomis finansinėmis priemonėmis remti bankų sektorių. Litas, mūsų, ir niekieno kito, nacionalinė valiuta, nebuvo devalvuotas. Pastaraisiais metais turtuoliai tapo dar turtingesni, o varguoliai dar labiau nuskurdo visur, ne vien Lietuvoje. Tokia yra globali tendencija. Todėl šiuo atveju nesame kuo nors blogesni už kitus. Čia yra neoliberalių pažiūrų bankininkų ir korporacijų, ir jų paramos valdžiai, rezultatai, o ne konservatorių. Visi skolininkai gyvena ateities, ar tai ateinančių kartų, sąskaita.
Lietuvos skola padidėjo, kaip ir visų kitų, į „skolinimosi ekonomiką“ itrauktų Valstybių. „Sodros“ skylė pirmiausia yra socialdemokratų Vyriausybės nepamatuotai didintų socialinių išmokų rezultatas. Nereikėjo didinti paramos nenorintiems dirbti ir kitiems išlaikytiniams, kai tuo metu dirbantieji liejo prakaitą ir mintis, ir savo, o ne valstybės sąskaita skolinosi, kėlė ūkį, vedini sukurtos iliuzijos, kad ekonomika Lietuvoje amžinai ir besąlygiškai kils.
Tuo metu šalį valdanti B. Vėsaitės bendrapartiečių Vyriausybė su G. Kirkilu priešakyje nesugebėjo suvaldyti bankininkų ir kitų užsienio investuotojų, kurie rūpinasi pelnu, o ne žmonėmis ar tuo labiau tauta, veiksmų, kurie privedė prie nekilnojamojo turto burbulo susidarymo ir sprogimo, dėl kurio šalis dabar turi eilę problemų ir dabar taiso praeities klaidas.
Tos pačios reitingų agentūros, remdamosi daugiamete patirtimi, net kelis kartus perspėjo valdančiuosius apie artėjančius sunkumus, tačiau kompetentinga nuomonė nebuvo išgirsta socialdemokratiškos ausies. O už klaidas solidariai, bet ne savo noru, kaip visada moka gyventojai. Kai krizė atėjo, nėrė anie valdantieji po lapais.
Teigti, kad valstybės skolos aptarnavimui pinigų reikės nuplėšti iš švietimo ir sveikatos apsaugos sektorių, yra populistiška, o gal ir opoziciška. Visada buvo lengva kritikuoti kitus. Siūlyti ir daryti sprendimus yra kur kas sunkiau.
Deja, sostinės perkelti į Kauną tikrai nepavyks, nederėtų, ir apskritai, tai yra juokinga. Pajamas generuoja gyventojai, ir įmonės, kuriose dirba gyventojai, jie ir skolinasi, ir daro. O kaip valstybė gali skolindamasi generuoti pajamas? Sostinę perkelti? Daugiau pasiūlymų autorės viešame pareiškime nėra.
Dabartinė Vyriausybė, be kitų darbų, dar ir pensijų reformą vykdo (dirba, ieško sprendimų, o ne kaltina kažką). Sėkmingos pensijų reformos raktas – subalansuotas biudžetas. Jeigu ir toliau varysim į minusą, tai apie pensijas galite pamiršti. Tiesiog nebus iš ko jų mokėti. Bankai pinigų verslui skolinti nenori dėl aukščiau aprašyto ir nekompetentingo ankstesnės vyriausybės valdymo 2006-2008 metais.
Bankams įkeistas skolininkų turtas vis dar yra gerokai žemesnės vertės nei įkeičiant prieš krizę. Bankai, norėdami išlaikyti ES atliekamus „streso testus“, leidžiančius toliau vykdyti veiklą, turi atitikti tam tikrus patikimumo kriterijus (nuosavo kapitalo dydis, likvidumas ir kiti rodikliai, leidžiantys spręsti, kiek dar bankas iškilus sunkumams galėtų patirti nuostolių nebankrutuodamas ir nesukeldamas naujų problemų), todėl Lietuvai priskolinusiems bankams tenka vis dar laikytis konservatyvios skolinimo politikos ir nedalinti pinigų lengva ranka.
Proveržis ir inovacijos ateina, ir jos tęsis. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, nors ir su kuriozais, bet apsvarstytas ir priimtas, netrukus bus perduotas pasirašyti Prezidentei. Kai bus įstatymas, reglamentuojantis tą veiklą, iš paskos seks verslininkų ir savo reikmėms norinčių gaminti energiją veiksmai. Mažiau už elektrą mokėsim – bent jau tie, kurie gamins vėjo, hidro ir saulės energiją.
2011 m. balandžio mėnesį „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė sutartį su „Akmenės cementas“ dėl naujos technologinės linijos statybos. Vienintelis Lietuvos cemento gamintojas pradeda naujo cecho statybas už daugiau kaip trečdalį milijardo litų. Šlapias cemento gamybos būdas yra keičiamas sausu būdu. Toks pakeitimas leis beveik perpus sumažinti gamyklos kuro sąnaudas gaminamos produkcijos vienetui. Sumažės į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis. Statant objektą bus naudojama naujausia ir pažangiausia slenkančių klojinių montavimo sistemų technologija bei įtempto armavimo technologija. Aplinką mažiau teršim, gal ir pigiau namus statysim.
Šalyje taip pat formuojasi nepriklausoma statybų šaka, kuriai būdingi nauji statybos darbų principai ir naujos galimybės statybininkams. Tai statyba iš Lietuvoje gerai žinomos žaliavos – šiaudų. Šios naujos statybų šakos iniciatoriai teigia, kad tai pažangiausia ekologinės statybos rūšis ir, vargu, ar kas nors jai prilygs.
2011 m. balandžio mėnesį Kaune atidaryta pirmoji Lietuvoje elektromobilių įkrovos stotelė, kuri atitinka visus europinius standartus. Stotelę sumontavo Lietuvos bendrovė „Elinta“. „Elintos“ įmonių grupė taip pat užsiima automobilių su vidaus degimo variklių perdarymu į elektra varomus. Visos įmonės naudojamos detalės, reikalingos automobilio perdarymui į elektrinį automobilį, yra pagaminamos Lietuvos bendrovėse. Pigiau automobiliais važinėsim – tie, kurie elektromobiliais naudosimės.
Informacinių technologijų sektoriaus plėtra Lietuvoje kaip visada lekia aukščiausia pavara. Šviesolaidiniai duomenų perdavimo tinklai miestuose ir atokiuose kaimeliuose iki 300 Mbps greičiu, Wi-Max belaidis ryšys, 4G tinklo plėtra yra pagrindinės technologinės naujovės, kurias norisi paminėti. Pasidomėkite, kiek čia Lietuva pažengusi ir ką tai reiškia pasauliniu mastu.
Kauno Technologijos universiteto mokslininkai šių metų balandį sėkmingai išbandė raketines sistemas „KTU GTI – 95“ ir „KTU GTI – 160“. Nacionalinė Lietuvos kosmoso asociacija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Europos kosminių tyrimų agentūra. Lietuvos inžineriniai ir moksliniai pajėgumai turi iniciatyvos ir galimybes kurti raketą – nešėją palydovams išvesti į žemės orbitą.
Lietuva ir jos mokslininkai jau ilgą laiką užima svarbią poziciją lazerių ir optinių įrenginių gamybos srityje ir už savo pasiekimus yra žinomi visame pasaulyje. Taip pat reikėtų paminėti Panevėžio mechatronikos centro veiklą mikrosistemotechnikos, mikromechatronikos ir nanoinžinerijos srityje. Lietuva yra veržli ir inovatyvi šalis. Kaip įsivaizduojate proveržį, p. Vestaite? Dideles socialines išmokas varguoliams, neprisidedantiems prie proveržio?
Pareiškimas, kad sužlugdytas Visagino atominės elektrinės statybos projektas, visiškai neatitinka tikrovės. Ir dar Kaliningrado ir Baltarusijos atominės elektrinės žiedu kils aplink Vilnių? Keistokas žiedas iš tų dviejų objektų, nebegąsdinkit rinkėjų. Baltarusijai kvietimas tapti partneriu Visagino atominėje elektrinėje jau seniai pateiktas…
Siūlymas pamiršti apie investicijas į Vilnių, jeigu Astrave iškils atominė elektrinė, ir sostinę perkelti į Kauną… nei juoktis, nei verkti.
Energijos taupymas per pastatų renovaciją vyko ir dar kaip. Ir vyksta toliau, atsimerkite. Daug pastatų, daugiabučių renovuota apšiltinant išorines sienas, naudojama termovizorinė įranga, modernizuojami šilumos punktai panaudojant inovacijas ir diversifikuojant kurą, naudojamą šilumai išgauti.
Centralizuoto šilumos tiekimo apmokestinimas (sąskaitos už šildymą) yra skaudesnė problema, bet ją sprendžia tie gyventojai, kurie nori. Kas liečia daugiabučius, kuriuose gyvena didelė dalis miestų gyventojų (centralizuoto šilumos tinklo vartotojų), tai tie daugiabučiai, kurie netingi ir patys tvarkosi ūkį, įsteigę daugiabučių bendrijas, moka gerokai mažesnius mokesčius už tuos, kurie sėdi, kritikuoja, ir laukia, kol saulė pradės suktis aplink žemę. Pastarieji moka daug didesnius mokesčius, nes Jų ūkį prižiūri administratoriai (verslininkai, pelno siekiančios organizacijos), komunalinės įmonės – tarpininkės.
Lietuvos pastangos, vykdant trečiąjį energetikos liberalizacijos paketą dujų sektoriuje, buvo ilgai lauktos ir yra sveikintinos, ypač turint omenyje, kad vykdoma Europos Sąjungos direktyva.
Grįš tos pensijos, tie atlyginimai tarnautojams, išsvajoti „pinigėliai“, tada, kai biudžetas galės sau tai leisti. Neduok Dieve, patektų valdžia į Jūsų rankas, tai turbūt pulsit Valstybės vardu skolintis dar pinigų, kad grąžintumėte senas skolas, prisiimant papildomą naujų paskolų palūkanų naštą. Tada krizė niekada nesibaigs, ypač tūlo Lietuvio gyvenime. Nes nedarbas greitai nesumažės, nebent nedarbo išmoką gaunančiųjų ir darbo biržoje registruotųjų skaičius. Čia verslo atstovų ir iniciatyvių piliečių pareiga darbo vietas kurti. Sąlygos verslui geros. Sienos atviros, eksportas, jei vidaus rinka netenkina, yra verslininko, ne valdininko darbotvarkės klausimas (ir ne verslininko valdžioje). Lietuvoje gausu sėkmingo verslo pavyzdžių.
Valstybė turi rūpintis pirmiausia žmonėmis, ne verslu. Ne viskas pinigais matuojama. Aš turiu omeny švarią ir darnią aplinką, sveiką gyvenimo būdą, saviraiškos skatinimą, sporto propagavimą, bendruomeniškumą, šeimos vertybes, pilietiškumą, dvasingumą, žmonių įtraukimą į valstybės valdymą. O ne žmones gąsdinti!

Leave a Reply